- dūksoti
- dūksóti, dū̃kso (-ója), -ójo intr., dū́ksoti, -o, -ojo K.Būg 1. vadėtis, stelbtis: Kamgi leidei alui bačkose dūksót? Kp. Viralas ant stalo dū̃kso Ktk. 2. K.Būg dūsauti, dejuoti. 3. iš tolo neaiškiai matytis, dūluoti, dunksoti: Kažin kas dū̃kso J.Jabl(Skp). Ant kelio dū̃kso kas baltas Ėr. Miškai be lapų kai debesėliai, iš tolo dūkso kaip tie šešėliai BM415(Kp). Rūkų aptraukti dūkso palši sniegų kalnai J.Bil. Visur ore dūksojo sausas, tarytum dūmai, rūkas rš. Apžvelgdavo toli dūksančią tamsių miškų nykumą ir atsidusęs grįždavo šilton trobon A.Vien. | prk.: Pati vadinamoji senų senovė rūke tebedūkso J.Jabl. 4. Kos42 nieko neveikiant būti, zauksoti, riogsoti: Ko dūksaĩ visą rytą be darbo! Ldk. Nėr nei su kuo pasikalbėti – vienas dūksók ir dūksók! Ul. Niekas nė ateit neatėjo, dūksójau visą dieną viena Srv. Dū̃kso dū̃kso vienas seniukas Ėr. Dū̃kso įsirėmęs Dglš. Pagal pečių smūkso ir, nuleidęs rudus ūsus, vos tik gyvas dū̃kso (d.) Grk, Nm, Km. Ko dū́ksai, t. y. ko stovi kaip dūblys dūsaudamas? J. 5. Trgn dingsėti: Man niekaip nedū̃kso, koks čia žmogus Sld. \ dūksoti; atidūksoti; išdūksoti; nudūksoti; padūksoti; prisidūksoti
Dictionary of the Lithuanian Language.